58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau pasaulio arenoje. Kartu su Rytų Azijos iškilimu, menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.
Sparčiausiai augantis regionas
Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Gyvenant Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbėdami apie pasaulio reikalus, pirmiausia, domisi kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad kas vyksta Vašingtone, tai svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietiniai reikalai. Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.
Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausiai milijonierių, kurie valdo daugiausiai turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusią Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 m., tada po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Vidurio Rytuose kartu sudėjus.
Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos augimą, bet tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Jeigu dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., tai 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 proc.
Rytų Azijoje sparčiai kyla gyventojų gerovė ir jų vartojimas. 2020 m. vidutinės klasės išlaidos padvigubės lyginant su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų kai benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.
Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos
Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindinis plėtros šaltinis yra tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet su laiku ženklas „Made in Japan“ tapo prestižiniu. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, iš paskos jų atsivėrusi Kinija. Dabar pabrangus kinų darbo jėgai, dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.
Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos, yra taip vadinamos globalios vertės grandinės (angliškai GVC), kai produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pastebi, kad Azijos šalių iškilimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į tarptautinės prekybos grandines. Pvz., pernai amerikiečių kompanijos „Apple Inc.“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos, per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, jeigu jie sutrinka kuriame nors regione.
Azijai praturtėti liko 35 metai
Nepaisant spartaus ekonomikos ir gerovės augimo, Rytų Azija vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.
Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigracija, protų nutekėjimas, prekyba žmonėmis, vaikų išnaudojimas, net gamtos stichijų sukeliami nuostoliai. Dėl prastos informavimo sistemos, neišplėtotų naujų technologijų, Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusių visame pasaulyje buvo iš šios pasaulio dalies.
Jungtinės Tautos pastebi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus ir tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų, azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje – visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai“.
Ekonominė galia virsta politine
JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad auganti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.
Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga, kurios laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašius projektus siūlo ir Europos Sąjunga.
2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Tai rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai didėja ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.
