Panaikinus vizas iš Ukrainos plūstels migrantai

osw.waw.pl paveikslas

Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, bet ką šie pokyčiai atneš Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą. Ar netaps masinė emigracija dar didesniu galvos skausmu Kijevui?

Ukraina kenčia dėl emigracijos

Ukrainos gyventojų skaičius mažėja jau ketvirtį amžiaus ir visos prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje šio reiškinio stabilizuoti nepavyks. Atvirkščiai, Ukrainą krečia ekonominė, finansinė, karinė ir socialinė krizė, todėl gyventojų nuotaikos labai prastos. Tereikia mažų paskatų, kad emigracijos srautai pradėtų didėti.

Šiemet statistikai fiksuoja, kad Ukrainoje gyvena apie 42,5 mln. gyventojų, tai beveik 10 mln. žmonių mažiau nei prieš 20 metų. Be to, kad Ukrainoje daugiau žmonių miršta nei gimsta prisideda ir labai didelė emigracija. Skaičiuojama, kad vien piliečių užsienyje gyvena ir dirba apie 5 mln. Didžiausios bendruomenės įsikūrusios Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur. Tai labai didelė išeivių bendruomenė net Rytų Europos kontekste, kuriame visos šalys kenčia dėl emigracijos.

Taigi Europos Sąjungos šalių ryžtas panaikinti vizų režimą ir leisti laisvai atvykti ukrainiečiams į Šengeno zoną, gali dar labiau padidinti migraciją iš Ukrainos.

Ukrainiečių jau gausu visoje Europoje

Nedideliame Vakarų Ukrainos miestelyje Beregove prie sienos su Vengrija beveik visi automobilių numeriai vengriški. Dauguma žmonių klauso vengrų radijo, gatvių užrašai taip pat vengriški, o ir gyventojai savo miestelį mielai vadina Beregszász. Šios Ukrainos dalies, kurios gyventojai daugiausiai yra vengrų kilmės, pagal Budapešto įstatymus turi teisę į dvigubą pilietybę, o tai reiškia ir į emigraciją, kuria mielai naudojasi. Kasmet maždaug po 500 vietos gyventojų atvyksta į Vengriją ir paprašo suteikti jiems pilietybę, o paskutiniu metu jaučiamas susidomėjimas tokia galimybe.

Be oficialios imigracijos į Vengriją, veikia ir nelegalus žmonių gabenimo tinklas, kuriame skaičiai apie migrantus gali būti kelis kartus didesni. Juodojoje rinkoje už fiktyvius dokumentus ir popierių sutvarkymą, kad žmogus yra vengrų kilmės, reikia mokėti 5–30 tūkst. eurų. Tai labai dideli pinigai Ukrainoje, todėl dažniau pasirenkamas tiesiog nelegalus sienos kirtimas. Nedidelio Vengrijos kaimo Kispalado, esančio šalia sienos su Ukraina, meras pasakoja, kad per paskutinius keletą metų jo kaimo gyventojų skaičius daugiau nei padvigubėjo, o dauguma naujų gyventojų (apie 800) yra iš už sienos.

Ukrainiečiai vyksta į Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Estiją, bet didžiausia bendruomenė iš Europos Sąjungos šalių įsikūrusi Lenkijoje. Ekspertai sako, kad migrantų iš Rytų šalyje gali būti apie 600 tūkst. Pradžioje darbininkai atvyksta trumpam laikui, vėliau prašo ilgalaikės vizos, atsiveža šeimas, tada prašo pilietybės ir jau dingsta iš oficialiosios imigrantų statistikos. Nemaža dalis, oficialiai atvykusių į Lenkiją, neužsilieka šalyje, o traukia toliau į Vakarus. Kaip ir Vengrijoje, pastaruoju metu atvykėlių srautai didėja.

Prielaidos migracijai į Europos Sąjungą

Europoje pastaruoju metu ekonominė situacija gerėja, daugėja darbo vietų, ekonomika atsigauna, o Ukrainoje šviesių atsigavimo ženklų mažai, be to, yra ir kitų prielaidų, kodėl pagrįstai galima tikėtis padidėsiančio migracijos srauto.

Kai Europoje kalbama apie vizų panaikinimą, Rusijoje priešingai, garsėja kalbos apie vizų ukrainiečiams įvedimą. Rusijoje dirba apie 2,5 mln. Ukrainos piliečių, o neoficialiai tokių gali būti dar daugiau. Jeigu Rusija pradėtų taikyti jiems vizų režimą arba kitaip pradėtų riboti galimybę dirbti, tai ką tie žmonės darytų? Ukrainoje ekonominė situacija ir taip yra bloga, darbo vietų trūksta, o nedarbo lygis labai aukštas. Vizų panaikinimas į Europos Sąjungą būtų labai patraukli galimybė pakeisti darbo vietą.

Ukrainiečiai emigruoja į Rusiją ne iš gero gyvenimo Tėvynėje. Po karo šalies Rytuose, Ukrainoje atsirado 1,7 mln. persikėlėlių iš okupuotų teritorijų. Jiems sunkiai sekasi integruotis kituose šalies regionuose – rasti būstą ir darbą. Net 56,4 proc. negali rasti darbo. Tai labai didelė problema ir taip ekonominių problemų kamuojamoje valstybėje, o neturėjimas darbo yra labai didelė paskata išvykti.

Vis tik didžiausias masinės emigracijos į Europos Sąjungą potencialas yra labai prastos nuotaikos tarp gyventojų. Žmonės nepasitiki savo vyriausybe, netiki valstybe, politikais, o be to, kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, gyventi Vakaruose yra ir socialinio statuso klausimas. „Vakarai“ buvusiems sovietiniams žmonėms yra gerovės, klestėjimo, prestižo ir aukštesnės klasės sinonimas. Ukrainoje žmonės iš Vakarų yra labai gerbiami ir jiems pavydima. Taigi nenuostabu, kad vyraujant depresinėms nuotaikoms, net 65 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Ukrainos, tai žymiai daugiau nei prieš metus, rodo sociologinė apklausa.

Kas laimi, o kas pralaimi iš ukrainiečių migracijos

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neseniai pakartojo, kad tikisi kuo greitesnio vizų panaikinimo jo šalies piliečiams. Ukraina, dėl tokio politinio sprendimo, kuris tikėtina sukels dar didesnę emigraciją, galėtų šiek tiek laimėti sumažindama socialinę įtampą. Valstybėje dabar labai neramu, daug protestų, mitingų, todėl jeigu labiausiai nepatenkinti išvyktų, galima būtų tikėtis didesnės rimties visuomenėje. Galėtų sumažėti spaudimas ir darbo rinkai, nes akivaizdu, kad šalis nepasiruošusi greitu metu sukurti daug darbo vietų, taip pat padidėtų pinigų perlaidos iš užsienio. Vis tik tokie „laimėjimai“ būtų apgaulingi, nes ilguoju periodu dar labiau didėtų socialinės problemos. Labiausiai išvykti linkę darbingi, sveiki ir vaikų galintys susilaukti jauni žmonės, o socialiai pažeidžiami liktų, taigi giluminės visuomenės problemos niekur nedingtų, o tik pagilėtų.

Europos Sąjungos valstybės galėtų pasinaudoti ukrainiečių noru emigruoti. Pirmiausia, iš to galėtų išlošti Rytų Europos šalys, pačios kenčiančios dėl emigracijos. Kaip rodo tyrimai, dėl kalbos barjero, artimų kultūrinių ryšių ir gero susisiekimo ukrainiečiai mielai pasirenka gyvenimui Rytų ir Vidurio Europos šalis. Tai yra galimybė Vidurio Europai stabilizuoti savo gyventojų skaičių.

Kitos Europos ir pasaulio valstybės labiausiai domisi galimybe prisivilioti Ukrainos talentus, kurie galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Per dvejus metus ES ir JAV prisiviliojo apie 9 tūkst. taip pageidaujamų informacinių technologijų specialistų. Izraelis, kuris sprendžia savo demografines problemas su palestiniečių bendruomene, atidarė specialią atstovybę Kijeve ir vilioja žydų kilmės gyventojus vykti į Pažadėtąją žemę. Tokia galimybe jau pasinaudojo 3,2 tūkst. žmonių, o skaičiuojama, kad potencialai tokių persikėlėlių galėtų būti iki 260 tūkst.

Vizų ukrainiečiams panaikinimas galbūt pridės šiek tiek svorio Ukrainos pasui, lyginant su Rusijos pasu, tačiau tai gali išprovokuoti masinę migraciją į Europą. Darbštūs, kultūriškai artimi ir nuosaikūs slavai mielai laukiami senėjančioje Europoje, bet tai gali būti Pyro pergalė kuriant klestinčią Ukrainos valstybę.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

About the Author

Gytis
politologas
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos