Kodėl Rumunija ir Moldova nesusijungia į vieną valstybę

https://moldovanview.wordpress.com pav.

2018 m. abiejose Pruto upės pusėse – Rumunijoje ir Moldovoje – bus švenčiamas šių valstybių susivienijimo į vieną šalį, įvykusio prieš 100 metų, jubiliejus. Šiai datai ruošiasi daugybė organizacijų ir tūkstančiai žmonių abiejose valstybėse, o jų galutinis tikslas, deklaruojamas didžiosios šių šalių visuomenių dalies, yra šalių susijungimas į vieną valstybę.

Besarabija yra Rumunija

Rumunijos visuomenė, kaip ir Lietuvos, kiek romantizuoja vadinamąjį tarpukario laikotarpį ir dabartinę valstybę suvokia kaip prieškario valstybės tąsą, o komunistinį šalies gyvenimo periodą vertina kaip prievartinės intervencijos rezultatą. Todėl, 1989 m. nuvertus N. Ceausescu (Čaušesku) režimą ir atgavus realią nepriklausomybę, Bukarešte iškilo ir galimo Besarabijos prijungimo (ar prisijungimo) prie Rumunijos klausimas.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam  karui, 1918 m. Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (maždaug dabartinė Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten buvo suformuota Moldavijos ATSR Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sudėtyje (čia ir toliau vartojami TSRS laikų valstybių pavadinimai). TSRS ir Vokietijai pasirašius Molotovo-Ribbentropo paktą, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po Antrojo pasaulinio karo vakarinės ir šiaurinės Besarabijos teritorijos dalys perduotos Ukrainos TSR, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika, kuri 1991 m. paskelbė nepriklausomybę.

Dauguma rumunų pasisako už abiejų šalių susijungimą ir vadina tai istorinės tiesos atkūrimu. Maždaug 76 proc. rumunų pritaria susivienijimui, tą patį kartoja daug šalies politikų, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Buvęs Rumunijos ministras pirmininkas Victoras Ponta prieš metus pakvietė rumunų tautą ruoštis Antram didžiajam susivienijimui, o buvęs prezidentas Traianas Basescu (Bašesku) yra pareiškęs, kad per 25-erius metus Moldova taps Rumunijos dalimi.

Šiek tiek nuosaikesnės pozicijos laikosi naujasis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis, kuris mato glaudesnę abiejų šalių ateitį per integraciją į ES. Tokio požiūrio šalininkai sako, kad Rumunija ir taip turi daug savų problemų, o tokie susijungimai nėra pageidaujami kitų šalių nei Vakaruose, nei Rytuose.

Galima apibendrinti, kad vis dėlto dauguma rumunų remia susivienijimą ir net jo priešininkai nėra kategoriški, be to, jų – mažuma. Rumunija laiko atidarytas duris susivienijimui ir jo sėkmė labiau priklauso nuo moldavų. Tokią politiką iliustruoja ir kategoriškas Rumunijos atsisakymas pasirašyti vis dar nesudarytą sienos sutartį su Moldova, nes tai, T. Basescu žodžiais tariant, būtų „Molotovo ir Ribbentropo pakto įteisinimas“.

Moldova tarp Rytų ir Vakarų

1991 m. Moldovai paskelbus Nepriklausomybę Rusija dėjo visas pastangas, kad ji nesusivienytų su Rumunija. Kaip viena iš kliūčių tam buvo (ir yra) naudojama Padniestrė. Tiraspolyje iki šiol visi įsitikinę, kad susivienijus valstybėms rusakalbiai būtų persekiojami, o rusų kalba – uždrausta.

Tokių ir daug kitų mitų skleidžiama Moldovoje per įvairius Maskvos kanalus – nuo žiniasklaidos iki prorusiškų ir komunistinės pakraipos organizacijų, kurios Moldovoje visada buvo įtakingos. Tai atsiliepia ir visuomenėje: vos 7–15 proc. moldavų palaiko susivienijimo su Rumunija idėją.

2009 m. Moldovos politika gerokai pasikeitė, nebėra tokia prorusiška, pagrindiniu politiniu šalies vadovybės tikslu tapo narystė ES. Tai buvo lyg ir kompromisinis tuometinio Moldovos politinio elito sprendimas: nei susivienijimas, nei prorusiška politika. Prieš penkerius metus narystei ES pritarė 80 proc. moldavų, tačiau proeuropietiškos jėgos įklimpo į tarpusavio rietenas, korupcinius sandėrius. Kita vertus, susivienijimo su Rumunija tendencijoms trukdė Rusijos invazija į Ukrainą, Maskvos sankcijos moldaviškai produkcijai, ir narystės ES perspektyva Moldovos visuomenėje ir tarp politinio elito prarado populiarumą. Dabar susivienijimo idėją palaiko tik apie 30 proc. moldavų.

ES narystės neapibrėžtumas tik dar labiau paskatino veikti Moldovos unionistus (susivienijimo šalininkus) – daugiausia jaunimą, Kišiniovo gyventojus ir žmones su didesnėmis pajamomis, jie šiemet surengė keletą daugiatūkstantinių mitingų ir akcijų. Unionistai sako, kad Kišiniovo politikai nepajėgūs išvesti šalį iš skurdo, integruoti ją į ES, ir Moldova niekada netaps tokia kaip Baltijos valstybės, todėl vienintelis būdas šaliai suklestėti yra susivienijimas su Rumunija. Akcijų dalyviai, nors nėra palaikomi daugumos šalies gyventojų, pažadėjo tęsti mitingus ir juos intensyvinti artėjant 2018 metams.

Rumunija nepaliks Moldovos Maskvai

Bukarešte realistiškai vertinama, kad valstybių susivienijimas yra labai miglotas ateities scenarijus, tačiau Rumunijoje niekas nesuprastų, jeigu būtų atsisakoma šios broliškos abiejų šalių idėjos. Todėl Rumunija siekia labiau susieti abi šalis ir tempia Moldovą tolyn nuo Rusijos ir arčiau Europos. Nemažomis Bukarešto, Briuselio, beje, ir Vilniaus (pirmininkavimo ES metu 2013 m.) pastangomis 2014 m. vasarą tarp ES ir Moldovos pasirašyta Asociacijos sutartis. Maža to, 500 tūkst. moldavų suteikta Rumunijos pilietybė.

Kai dėl proeuropietiškos Moldovos politikos Maskva įvedė sankcijas, pagelbėti jai iškart puolė Rumunija. Buvo nutiestas dujotiekis tarp abiejų šalių, Bukareštas pasiūlė 263 dolerių kainą už 1000 kub. metrų dujų, o tai pigiau nei pirkti iš Rusijos (300 dolerių). Pasikeitė ir svarbiausi Moldovos prekybos partneriai. 2014 m. didžiausia prekybos partnere tapo Rumunija, į ją keliauja 18 proc. prekių, o į Rusiją jau tik 11 procentų. 2015 m. pirmą pusmetį prekyba tarp abiejų Pruto upės krantų suintensyvėjo daugiau nei 60 procentų.

Nepaliko rumunai savo brolių bėdoje ir po garsiojo milijardo dolerių dingimo iš Moldovos bankų (tai maždaug aštuntadalis šalies BVP) skandalo, kai visai šalies finansų sistemai grėsė žlugimas. Rumunija kartu su ES ir Nyderlandais paskolino Moldovai 1,2 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad šalis tapo visiškai priklausoma nuo Bukarešto.

Kuo labiau artėja 2018 metai, senojo šalių susivienijimo šimtmečio minėjimas, tuo labiau Moldova dreifuoja link Bukarešto. Ar tai baigsis abiejų šalių susiliejimu? Abejotina, kad tai įvyktų taip greitai, nes Maskva tam niekada nepritars, o ir moldavų visuomenėje gausu tokio susivienijimo baimių. Vis dėlto Bukarešto darbotvarkėje susivienijimo su Moldova klausimas išliks prioritetinis ir labai svarbus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

About the Author

Gytis
politologas

1 Comment on "Kodėl Rumunija ir Moldova nesusijungia į vieną valstybę"

  1. Vikipedinės žinios. Be to padarėte klaidų. Besarabija nėra Rumunija. Besarabija – istorinis regionas tarp Pruto ir Dniestro upių išsidėstęs dabrtinėse Ukrainos ir Moldavijos valstybėse, tokiose ribose suvokiama nuo XIX amžiaus vidurio. Padniestrė niekada, tuo labiau 1918 metais nebuvo Besarabijos dalis. Besarabija buvo Rumunijos okupuota ir to nepripažino, nei baltieji, nei raudonieji rusai. Tai buvo teisiog išdavystė iš Rumunijos pusės, nes Rusija buvo Rumunijos sąjungininkė pirmajame pasauliniame kare, ir tik Rusijos dėka Rumunija atsilaikė prieš Centrinių valstybių kariuomenę.
    Jūs pats pripažįstate kad dauguma moldavų nenori jungtis prie Rumunijos. Ir nereikia kaltinti čia Maskvos. Be rusų Moldavijoje gyvena ir ukraineičiai, ir bulgarai, ir gagaūzai. Žmonės nėra durni. jie puikiai supranta, kad Rumunijoje jų kaip mažumų garsas paskestų, o dabrtinėje moldavijoe yra girdimas. Vengrų pavyzdys Rumunijoje yra puiki iliustracija kaip rumunai žiūri į tautines mažumas. Susivenijimo nebus ir tai gerai. Greičiau, jau pati Rumunija subyrės, nes tai labiausiai sufalsifikuotos istorijos šalis. Kalnų piemenys išsigalvojo, girdi, jie yra romėnų palikuonys, gi Rumunija reiškia ne ką kitą, o Romėniją.
    P.S. Niekaip nesuprantama kodėl jūs ir oficiali kalba Moldavija vadina Moldova. Nejau ir Vokietiją reikia vadinti Deučland? Lietuvių kalboje Moldavija (valstybė) ir Modlavija (regionas) yra vadinama Moldavija nuo seno.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos